| |
 Studentų priesaika jūrai
1936 pavasarį Klaipėdoje vyko Akademinio jaunimo jūros diena; tuomet apie 1500 Lietuvos studentų - įvairių korporacijų nariai (“Jūros” korporacijos tada dar nebuvo) - prie uosto švyturio iškilmingai prisiekė ištikimybę jūrai. Štai jaunųjų priesaikos žodžiai, kuriuos parašė žymus mūsų rašytojas, didelis Tėvynės patriotas Ignas Šeinius:
“Ties tavim susikaupęs aš pergyvenu Tavo didingą grožį, jaučiu krūtinėje Tavo visados jauną jėgą. Amžiais atsidusdama Tu nenuilstamai plauni mano tėvynės krantą. Tu jungi jį su viso pasaulio krantais. Tu esi nekintamas ryšys tarp mano krašto praeities ir šių dienų. Tavo vandeniu suvilgęs kaktą, aš praregiu ir jo skaidrią ateitį. Matau, kaip mano vaikų vaikai Tavo bangas laivais aria, o Tu, mėgdama narsą, iš savo gelmių aukoji jiems neįkainojamus turtus.
Gal būt, kad mano tėvai buvo Tave kiek primiršę. Jie bandė savo jėgas sausumos plotams įveikti. Turbūt, nežinojo, kad sausumą galima valdyti tik jūros atsirėmus, tik jos laisvę savo kraujuje juntant.
Aš, jaunas atgimusios Lietuvos sūnus, grįžtu į Tave. Tėvynės gyvybės reikalą suprasdamas, Dievą aukštybėse liudininku šaukdamas, pažadu būti tau ištikimas. Gal būt, kad man teks kada, šį krantą ginant, čia paskutinį kartą atsidusti. Tai manęs negąsdina. Tave mylėdamas aš žinau, kad kiekvieną, kas mane nuo Tavęs atskirti stengtųs, aš įveiksiu. Tu, nesuvaržoma, galinga, didini mano jėgas daugeriopai.
Šiandien aš prisiekiu Tau, Jūra. Aš ir mano vaikai bus Tau ištikimi.”
Korporacijos “Jūra” pirmoji banga
Lietuvių studentų korp! “Jūra” susikūrė 1938 m.; jos branduolį sudarėVytauto Didžiojo universteto studentai – jūrų skautai, priklausę Lietuvos skautų sąjungos akademiniam “Mindaugo“ laivui. Korporacijos įstatus Universiteto senatas patvirtino 1938 m. balandžio 28 d., tuo metu ji turėjo apie 30 narių. Korp! globėju tapo prof. Jonas Šimoliūnas - hidrotechnikas, Šventosios uosto plėtojimo vadovas, tačiau didžiausias korporantų autoritetas, bičiulis ir įkvėpėjas, pirmasis korp! garbės narys buvo generolas Teodoras Daukantas - senas jūrininkas, plačios erudicijos ir įvairiapusės patirties žmogus. Pirmasis korp! vadas buvo Jurgis Noreika; atrodo, jis yra įvedęs ir dabar tarp buriuotojų įprastą tradicinį palinkėjimą “Gero vėjo!”. Vėliau J. Noreiką pakeitė Stasys Žukauskas, rašytojo Vienuolio sūnus. 1939 m. įkurta mergaičių sekcija (vadė R.Jagminaitė). Korp! spalvos – mėlyna, balta ir pilka; šių spalvų juostelė dėvima per petį ir juosia korporanto kepurę (iki naujoką pakeliant į senjorus kepurės korporantišką juostelę dengia paprasta pilka juosta). Korporacijos ženklas – Neptūno tridantis; metaliniai auksuoti ir emaliuoti ženkleliai buvo pagaminti Šveicarijoje.
Korporacija užsibrėžė tikslą ugdyti stiprią, taurią, asmenybę, jūros reikšmę valstybei suprantantį inteligentą ir, antra, dirbti jūrinės propagandos darbą. Korp! vadas J.Noreika iškilmingame posėdyje 1938.V.29 taip apibūdino įvairių sričių studentus subūrusią idėją: “Lietuva tik tada tikrai įsistiprins jūroje, tik tada taps tikra jūros valstybe, tik tada taps šeimininke Baltijoje, kai visa lietuvių tauta pažins jūrą, ją pamėgs, žodžiu, taps jūriška tauta. Lietuvių tautos susijūrinimui ir skiriame savo jėgas”.
“Jūros” korporantai organizavo paskaitas, rengė referatus, vedė jaunimo skyrių žurnale “Mūsų jūra” (iki 1939 m. buv. “Jūra”), valandėles radiofone, rašė jūrinėmis temomis laikraščiuose, 1939 m. pavasarį surengė didelį viešą propagandinį koncertą-balių, kuriame dalyvavo žymių visuomenės, valdžios atstovų, artistų. Korp! sporto klubas kultivavo įvairias sporto šakas ir, žinoma, buriavimą, irklavimą. Šiems tikslams įsigijo nemenką burlaivį – jolę “Naras” , baidarių, didesnėms kelionėms jų nuomodavosi. “Jūra” organizavo universitete teorinius 15 valandų buriavimo kursus, kuriuos lankė apie 100 klausytojų. 1939 m. vasarą 13 studentų iš 5 korporacijų (žinoma, ir “Jūros”) pirmąsyk surengė kelionę baidarėmis per lenkų okupuotą Vilniją – ežerais, upėmis, upeliais nuo Saldutiškio per Linkmenis, Palūšę, Meironis, Kaltanėnus, Švenčionėlius, Pabradę, Raudondvarį, Nemenčinę, Vilnių, Kernavę iki Kauno, visur labai šiltai sutikti vietinių lietuvių.
“Jūros” banga kyla iki Vilniaus
1939 m. į Vilnių persikėlus VDU Teisės bei Humanitariniam fakultetams, dalis korporantų išvyksta į senąją sostinę ir čia kuria naują “Jūros” židinį. 1940 m. sausio pradžioje įregistruojama Vilniaus universiteto korp! “Jūra”, jos vadas – Algirdas Gustaitis, korp! globėju skiriamas prof. V. Krėvė-Mickevičius.
Korporantai aktyviai sportavo, kultivavo slidinėjimą, čiuožimą, krepšinį, palaikė gerus bendradarbiavimo ryšius su laikraščiu “Vilniaus balsas”. 1940 m. pavasarį vilniškiai ir kauniškiai viešai minėjo “Jūros" korp! dvejų metų sukaktį; Vilniuje, Karininkų ramovėje (jos pastatas, per karą sugriautas, stovėjo Gedimino pr., toje vietoje, kur dabar centrinis knygynas priešais Jogailos gatvę), balandžio 6 d. buvo surengtas “Jūros balius”, globojamas susiekimo ministro P.Masiliūno ir p. M.Urbšienės, jame dalyvavo operos solistai, karo jūreivių vokalinis kvintetas iš Klaipėdos, veikė loterija, “piratų baras”. Tų metų pavasarį buvo surengtas prof. S.Kolupailos vadovaujamas studentijos žygis baidarėmis iš Vilniaus į Kauną; laivyną , kuriuo plaukė 180 baidarininkų, sudarė 7 eskadros, tarp jų ir “Jūros” eskadra. Keliautojai atvežė Kauno Karo muziejui akmenį iš Vilniaus Gedimino pilies, kaip jungties simbolį.
Paskutinis spėtas įgyvendinti korp! “Jūra” sumanymas – 1940 m. birželio ir liepos mėn. Žydiškėse prie Skaisčio ežero (Trakų ežeryne) kartu su Akademine sporto sąjunga surengti dveji praktiniai buriavimo kursai, kuriuos vedė klaipėdietis buriuotojas M.Martynaitis ir korporantas, VDU studentas chemikas B.Stundžia. Stovykloje jau buvo uždrausta kelti į stiebą Trispalvę ir giedoti Lietuvos himną. Okupantai uždarė visas nepriklausomoje Lietuvoje veikusias organizacijas, taip pat ir studentų korporacijas.
Už Lietuvos laisvę
Korp! “Jūra” nebuvo susijusi su kokia nors partija, nesileido į ideologinius ar religinius ginčus, bet anaiptol nebuvo, kaip dabar sakoma, “depolitizuota”, abejinga valstybės likimui. Lietuvai netekus nepriklausomybės, daugelis korporantų įsijungė į pasipriešinimą tiek vienam, tiek netrukus šį išstūmusiam antram okupantui. Be aukų neapsieita.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais buvo suimti ir Sibiro lageriuose atsidūrė Vladas Šestakauskas (1942 m. ten žuvęs), VDU korp! vadas, rašytojo Vienuolio sūnus Stasys Žukauskas, po karo grįžęs į Lietuvą. (Kad ištrauktų sūnų iš Sibiro, Vienuolis sutiko parašyti kompartijos ideologų pasiūlyta tema romaną “Puodžiūnkiemis”; pamatęs išspausdintą “Puodžiūnkiemį”, rašytojas pašiurpo, taip romanas buvo sovietinių cenzorių sudarkytas ir be autoriaus žinios perdirbtas pagal savus ideologinius štampus.) 1941 m. į Rusiją išvežtas Kostas Ivanovas mirė lagery kažkur prie Archangelsko, Vytautas Podliaskis žuvo Krasnojarsko krašte (jo motiną ištrėmė jau po karo), Vladas Nasevičius, kuris numatomoje atkurtos Lietuvos vyriausybėje turėjo užimti vidaus reikalų ministro postą, 3 dienos iki sukilimo buvo areštuotas ir nuteistas 15 metų kalėti lageriuose; grįžo į Lietuvą 1956 m., 1966 m. vėl buvo tardomas dėl ryšių su patriotiniu “Romuvos” jaunimu. Stasys Beniušis buvo suimtas, bet jam pavyko pasprukti į Lenkiją, Osvaldas Sokolikas dar prieš karą repatrijavo į Vokietiją, buvo mobilizuotas ir žuvo Rytų fronte, Jurgis Falejevas, žymios dainininkės A.Staškevičiūtės sūnus, su tėvu išvyko į Angliją, karo metais tarnavo anglų aviacijoje ir žuvo. Juozas Kondrotas rusų areštuotas ir išvežtas jau po karo, motina stribų nušauta jos pačios namuose.
Nemaža korporantų dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, jo metu žuvo Kaune Vytautas Rudminas, Vilniuje buvo sužeistas Jurgis Noreika, vėliau jis slapstėsi jau nuo gestapo, veikė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungoje, pogrindyje leido laikraštį ”Vienybės kova”, kurį pats platino tarp Rytų Lietuvos, Lydos, Gardino krašto lietuvių. Aleksandras Viršila buvo gestapo suimtas, tampomas per nacių kalėjimus ir nužudytas Landsbergo (Vartos) kalėjime. Jurgį Jagomastą kartu su tėvu, dviem broliais, seseria ir jos vyru vokiečiai sušaudė Paneriuose, keršydami šiai lietuvininkų šeimai už praeities patriotinę veiklą Prūsų Lietuvoje. Petras Jurkštas sulaukė II pasaulinio karo pabaigos kalėjime Vokietijoje. “Jūros” korp! nariu-mecenatu išrinktas Rapolas Mackonis (Mackevičius), Vilnijos lietuvių veikėjas, rašytojas, “Vilniaus balso” redaktorius, dar lenkų okupuotoje Vilnijoje už lietuvių teisių gynimą ne sykį kištas už grotų, 1943 m. buvo nacių suimtas ir iki karo pabaigos kalintas Štuthofo konclageryje, po to Lenkijoje pateko į rusų saugumo nagus ir ištremtas į Sibirą.
Senieji “Jūros” korporantai – J Ė G A!
Prieš rusų invaziją 1940 m. Kaune buvo apie 70 “Jūros” korporantų, Vilniuje – apie 50. Karo frontui slenkant atgal, beveik visi išlikusieji pasitraukė į Vakarus ir išsiskirstė po pasaulį. Amerikoje apsigyvenę buvę korporantai apie 1955 m. kartkartėmis ėmė rinktis ir tartis rašytojo, publicisto A.Gustaičio namuose, tačiau savos organizcijos neįkūrė. Daugelis buvo aktyvūs Amerikos lietuvių bendruomenės visuomeniniame, politiniame gyvenime, kai kurie visa galva pasinėrė į lietuvių jūrų skautų veiklą.
Bronys Stundžia, kurį Lietuvoje žino visi buriuotojai, Tėvynėje buvo veiklus skautas, buriavimo entuziastas ir organizatorius, vienas iš VDU korp! “Jūra” lyderių, dalyvavęs 1941 m. sukilimo metu užimant Trakų įstaigas, kai per miestą traukėsi rusų kariuomenė. Po karo įsikūręs Kanadoje, Toronte, nepametė jūrinės idėjos ir veiklos, buvo Kanados lietuvių vyriausias jūrų skautininkas, daug buriavo Ontario ežere, kur sąlygos artimos jūrinėms (ir tebeburiuoja, nors jau nebejaunas – gimęs 1916 m.), turėjęs ne vieną tolimą kelionę vandenynais. B.Stundžia, nors ne humanitaras, puikiai valdo plunksną, daug rašo lietuviškoje spaudoje, ir ne tik jūrinėmis temomis; užjūryje parengė ir išleido net du originalius lietuviškus buriavimo vadovėlius, kiek papildęs - jūrų leitenanto R.Nako dar 1940 m. parengtą ir nespėtą išleisti pirmą lietuviškų jūrinių terminų žodyną, vėliau – ir angliškai-lietuvišką žodyną tuo pačiu pavadinimu “Jūriniai įvardai”. B.Stundžia prisidėjo prie lietuviškų jūreivystės terminų norminimo, gryninimo, praturtinimo tradiciniais pajūrio žvejų įvardais - šis darbas buvo jau įsibėgėjęs nepriklausomoje Lietuvoje, o per visus okupacijos dešimtmečius tik išeivijoje buvo specialistų toliau tęsiamas (JAV leistame žurnale “Technikos žodis” buvo jūrinių terminų skyrius).
B.Stundžia visada mintimis su Lietuva, pirmiausia jai ir skyrė savo darbus. Dar iki nepriklausomybės atgavimo jis stengėsi megzti ryšius su Lietuvos buriuotojais, įvairiais keliais gabeno į Lietuvą ir dovanai platino savo jūrines knygas, kurių čia stigo, pats lankėsi, domėjosi buriavimo sporto, jūrinio švietimo ir jūrinės politikos reikalais, savo straipsniuose ir laiškuose sielojosi, kad Klaipėdos laivynas nelietuviškas, užplūstas ateivių iš Rusijos, kad lietuvių kalba oficialiai išguita iš jūreivystės sferos, net Lietuvos buriuotojai aklai perėmę, anot jo, caro Petro I sukurptą olandiškai rusišką žargoną. Kad papildytų skurdžią lietuviškų marinistinių knygų lentynėlę, pats sudarė ir Lietuvoje išspausdino marinistinės prozos antologiją “Septyniose jūrose”.
Ir “Laisvosios jūros” fondas yra sulaukęs paramos iš B. Stundžios.
B.Stundžios vienmetis Algirdas Gustaitis iš Los Andželo, deja, 2002 m. pabaigoje jau miręs, tarp savo plataus mosto kūrybinių ir visuomeninių darbų irgi nepamiršo nei Lietuvos, nei jūros. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje jis tapo dažnas svečias ir rado ką nuveikti, bemat Klaipėdoje išleido kelias savo knygas, o Lietuvos universitetuose sukėlė tikrą vėją, purtė akademinę bendruomenę nuo rektorių iki studentų, įtikinėjo, ragino, kvietė, aiškino ir kai ko pasiekė: po 63 metų buvo atkurta lietuvių studentų korporacija “Jūra”, nors, deja, neilgam… Čia A.Gustaitis veikė vykdydamas savo kaip korp! vado įgaliojimus: anot jo paties, korporacija nebuvo teisėtai likviduota, jis niekam vado pareigų neperdavęs.
Tačiau didžiausia A.Gustaičio kaip “Jūros” korp! vado sėkmė dabartinėje Lietuvoje – jo sudaryta ir 1998 m. Klaipėdoje išleista didelė 562 psl. knyga “Lietuvių studentų korporacija “Jūra” Lietuvos universitetuose”, stebinanti užmoju, įdėtu darbu, kruopštumu, medžiagos gausa. Iš visų pasaulio pašalių surinktuose dokumentuose, prisiminimuose, fotografijose, laiškuose, spaudos publikacijose, faksimilėse, žiniose apie kiekvieno korporanto likimą – visa korp! “Jūra” istorija nuo užuomazgų iki pabaigos; istorijos tęsinio – bent dabar – nėra. Šiuo darbu A.Gustaitis pastatė paminklą savo jaunystės bendražygiams ir visai anai veržlių idealistų kartai.
Ugnelė neįsidegė…
1993 m. vasarą A.Gustaitis korporacijos “Jūra” atkūrimo reikalu lankėsi Kauno VDU, Vilniaus, Klaipėdos universitetuose, tarėsi dėl korp! globos su universitetų vadovybe, pats rengė įstatus, organizavo steigiamuosius susirinkimus, vėliau nepaleido iš akių korp! reikalų, skatino, padėjo patarimais, doleriais, net skanėstais korporantų vaišėms. Kauno VDU “Jūros” korporacijai faktiškai vadovavo mergaičių sekcijos vadė Deimantė Markevičiūtė, pati rašė į spaudą apie korp! veiklą. 1994 m. pabaigoje Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko korp! susirinkimas su svečiais iš miesto visuomenės, kitąmet kartu su jūrų skautais paminėtos Klaipėdos atgavimo metinės, Kauno menininkų namų salėje surengtas viešas korp! balius, varžybos su jūrų skautais Jiesios upėje, išvyka į Kuršių neriją ir talka tvarkant gaisravietę Smiltynėje, baidarių varžybos Žeimenio ežere. 1995 m. lapkričio 8 d. korp! igijo juridinio asmens statusą - Teisingumo ministerijoje įregistruota Jaunimo organizacija “Jūra” (pavadinimas “korporacija” neatitiko įstatymo). Bet 1996 m. korp! veikla išblėso, 1997 m. jos išvis nebeliko.
Dar trumpiau korp! “Jūra” gyvavo Vilniaus universitete. Po steigiamojo susirinkimo Gamtos fakultete 1993 m. ji vis nerodė gyvybės, tad 1995 m. rugsėjy atvykęs A.Gustaitis sušaukė naują atkuriamąjį susirinkimą. Šįsyk pavyko geriau – Jurgitos Romeikaitės vadovaujama korporacija užmezgė ryšius su profesionalais jūreiviais, parengė publikaciją spaudai, organizavo moksleivių piešinių konkursą “Jūra ir jūreiviai” bei jų parodėlę, surengė korporacijos balių ir dar šį tą, tačiau 1997 m. korporacijos gyvybė, kaip ir Kaune, užgeso.
Keista, bet Klaipėdos universitete A.Gustaičiui nepavyko pasiekti nė tiek, nors trejus metus jis vis vylėsi, jog korp! “Jūra” čia bus. Žadėjo paramą universiteto vadovybė, žadėjo paskirtieji globėjai, žadėjo KU studentų sąjungos pirmininkas Eligijus Masiulis (ar ne tas pats dabartinis LR Seimo narys, liberalas?), tačiau pažadais viskas ir baigėsi.
1993 m. A.Gustaitis pasidžiaugė B.Stundžiai Lietuvoje atgaivinta studentų korporacija “Jūra”. Atsakydamas jam B.Stundžia 1993 m. gruodžio 20 d. laiške paabejojo: “…kažin ar jie, atnaujintos “Jūros” korp! nariai, veiks. Mūsų laikų variklis buvo patriotizmas, o dabar materializmas”. Galgi tik laikinai?
Vytauto Didžiojo universiteto korp! "Jūra" 1939 m.
|
Korp! "Jūra" žygiuoja Kauno gatvėmis
|
Vandens žygių įkvėpėjas prof. S.Kolupaila. Anų laikų V.Raulinaičio šaržas
|
Statomas burlaivio modelis. Kairėje - VDU korp! "Jūra" vadas Stasys Žukauskas
|
Korporantas Bronys Stundžia. Šaržas 1943 m. laikraštyje "Ateitis"
|
Vilniaus universiteto vandens sporto bazė Žydiškėse 1940 m.
|
Vilniaus Universiteto korp! "Jūra" vadas Algirdas Gustaitis (kairėje) 1976 m. su amerikiečiu kino aktorium Johnu Wayne'u.
|
Korporacijos atkuriamasis susirinkimas Kauno Vytauto Didžiojo universitete 1993 m.
|
grįžti
|
