|
Po lelijos ir inkaro ženklu
Pradmenys
Skautų judėjimo kūrėjas Robertas Baden-Powellas yra ir jūrinio skautavimo pradininkas. Savo programinėje knygoje “Skautybė berniukams” (“Scouting for Boys”, 1908) jis duoda daug naudingu nuorodų ir jūrų skautams; pats jis sukaupė daug patirties, su 10 metų vyresniu broliu Waringtonu plaukiodamas jachta Anglijos pakrantėmis. Jo paskatintas, Waringtonas 1912 m. parašė pirmąjį vadovėlį “Jūrinis skautavimas ir jūreivystė berniukams” (“Sea Scouting and Seamanship for Boys”); Robertas jos pratarmėje prisipažįsta, jog vaikystėje jis skautauti pradėjo kaip jūrų skautas. Savo ruožtu Waringtonas Baden-Powellas pabrėžia, jog jūrų skautas yra visų pirma skautas, jis turi įsisąmoninti tą patį šūkį (”Dievui, Tėvynei, artimui”) bei skauto įstatus ir, žinoma, būtinai turi būti skaitęs “Skautybę berniukams”. Įgyti jūreivystės įgūdžių nėra pats tikslas, o kelias tobulėti, atrasti ypatingą su jūra susijusį pasaulį ir, galbūt, savo pašaukimą.
Anglijoje jūrų skautavimas prasidėjo jau 1908 m., oficialiai atskira jūrų skautų šaka pripažinta 1910 m., netrukus (1912 m.) ir Jungtinėse Valstijose. Jūrų skautavimo idėja sklido greitai, tačiau ir dėl vietinių sąlygų, ir dėl išorinių priežasčių (du pasauliniai karai, okupacijos) praktikoje įsikūnijo netolygiai.
Dabartis
Šiandien jūrų skautų veikla išplėtota nevienodai ir nevisai proporcingai šalių galimybėms. Pvz., Albanijoje, kurios teritorija driekiasi Adrijos jūros pakrante, tokios veiklos nėra, pajūrio šalyje Rumunijoje jūrų skautų (kiek žinoma Pasaulinei skautų organizacijai) gal 20 kartų mažiau nei vad. “vandens skautų” Čekijoje. Matyt, tai priklauso nuo visuomenės ir valstybinių institucijų požiūrio bei paramos. Kitas dalykas, kad vaikų pradiniam jūreivystės mokslui vidaus vandenyse kartais geresnės sąlygos negu prie jūros. Kai dėl Lietuvos, tai grobuoniška ežerų ir upių pakrančių privatizacija perspektyvą plėtoti vidaus vandenų skautavimą smarkiai pablogino.
Europoje gausiausiai jūrų skautų yra Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje ir Lenkijoje. Lenkijoje gyvuoja per 300 jūrų skautų vienetų; vidaus vandenyse jų veiklai ypač palanki ežeringa Mozūrija, Suvalkų kraštas. Lenkijos jūrinės ambicijos tradiciškai stiprios, jos skautai - harcerai turi kuo plaukti ir į jūras. Didžiausias jų pasididžiavimas – jau 40 metų plaukiojąs 1952 m. Gdynės jūrinio ugdymo centro įsigytas tristiebis burlaivis “Zawisza Czarny II”, pakeitęs per karą neišlikusį 1934 m. pirktą 37,5 m. ilgio pirmąjį “Zawisza Czarny”.
Suomijoje jūrų skautų yra apie 9 tūkstančius – gerus du sykius daugiau, negu Lietuvoje sudėjus visų organizacijų visų atmainų skautus. Suomijoje iš tiesų pavydėtinos galimybės jūriniam skautavimui ir jos tūkstančių ežerų labirintuose, ir jūroje. 2003 m. tarptautinėje mokomųjų burlaivių “Cutty Sark” regatoje startavo bent penkios didelės suomių skautų jūrinės jachtos.
Didžiojoje Britanijoje jūrų skautų apie 20 tūkstančių - proporcingai gyventojų skaičiui mažiau nei Suomijoje. Tačiau britai – šio judėjimo pradininkai stengiasi išlaikyti aukštą jūrinio skautavimo lygį; čia, be kita ko, talkina Royal Navy - Karališkasis karinis jūrų laivynas. Laivyno štabe jūrų skautų reikalams paskirtas aukšto rango karininkas; jūrų skautų vienetai (groups – nuo 25 iki 100 ir daugiau narių) gali siekti Karališkojo laivyno pripažinimo - toks statusas suteikiamas ne daugiau kaip 101 grupei, kurių pasirengimą ir programų lygį laivyno inspektoriai įvertino geriausiai. Pripažintosios grupės įgyja ne tik prestižą, bet ir įvairių laivyno privilegijų, nuo galimybės rengti stovyklas RN mokymo bazėse, laivuose iki lengvatų įsigyti reikmenų, inventoriaus iš RN išteklių.
Pavydėtinai organizuota Olandijos jūrų skautų veikla. Visas šalies plotas, išvagotas tankiu vidaus vandens kelių tinklu, suskirstytas į 25 teritorinius jūrų skautijos (ten jie vadinami vandens skautais) padalinius – admiralitetus. Bet kuriam vandens skautavimu susidomėjusiam paaugliui pasiekiamas kur nors netoliese veikiąs skautų vienetas. Šalyje yra apie 10 tūkstančių jūrų skautų, ir visi jie vienu metu gali susėsti į savo laivyną. Specialiai jiems yra sukurtas saugus, patvarus, nepaskandinamas burinis-irklinis laivelis (“Lelie” klasė), kuriuo gali plaukti iki 6-7 asmenų; Olandijos jūrų skautai tokių “lelijų” turi apie 1200, neminint dar kelių dešimčių būstais, plaukiojančiomis bazėmis tarnaujančių pertvarkytų didelių motorinių baržų, kanalais ir jūra krovinius vežiojusių tradicinių burlaivių. Laivai – dar ne viskas: reikia lėšų jiems prižiūrėti, uostelių, prieplaukų, pastatų remonto darbams ir inventoriui laikyti ir t.t. Visa tai neįsivaizduojama be valstybės paramos. Klausimėlis: ar valstybė rūpinasi jaunimu todėl, kad stipri ir turtinga, ar todėl ji stipri ir turtinga, kad rūpinasi jaunimu?
Vienija jūra
Pasaulio jūrų skautai neturi savo atskiros tarptautinės organizacijos. Gal ji ir nebūtina – vienijantis ryšys yra jūra. Vis dėlto pasidalyti patirtimi ir idėjomis naudinga. 1985 m. Graikijoje pirmąsyk surengtas Europos regiono jūrų skautų vadovų seminaras, nuo tol tokie susitikimai rengiami kas 3 metai: II seminaras vyko Olandijoje, III – Švedijoje, IV – Anglijoje 1994 m. (nuo tada šie reguliarūs susitikimai turi simbolinį “Eurojūros” - “Eurosea” vardą), V “Eurosea” vyko Norvegijoje, VI – Lenkijoje, pagaliau šiemet rugsėjo 4 – 7 d. VII “Eurosea” vyko Portugalijoje, Sao Jacinto skautų centro teritorijoje prie Aveiro kopų, pajūrio gamtos rezervate. Pietų Europos, ypač Graikijos jūrų skautai palaiko ryšius su arabų kraštų (Libijos, Egipto ir kt) bendraminčiais, jų atstovai susitinka kasmet; ši vadinamoji Odisėjo grupė (Odysseus Group) dėmesį sutelkusi daugiausia į jūros ekologijos problemas.
Kai kuriose šalyse kas keleri metai rengiamos didelės nacionalinės jūrų skautų stovyklos: olandų “Nawaka”, suomių “Satahanka”, čekų “Navigamus”, panašios rengiamos Airijoje, Lenkijoje, Norvegijoje ir kitur, jose dalyvauja ir kitų šalių skautai. 1992 m. švedai pasiūlė į būsimą pasaulio skautų sąskrydį (jamboree) Olandijoj nuplaukti jūrų skautams susijungus į tarptautinę armadą. Taigi 1995 m. ties Den Helderiu susijungė jūrų skautų laivų flotilės iš rytų, šiaurės bei vakarų ir per Amsterdamą nuplaukė į jamboree vietą. Įspūdingoje norvegų gerai suorganizuotoje akcijoje dalyvavo apie 400 jūrų skautų iš Norvegijos, Danijos, Suomijos, Lenkijos, Anglijos, Airijos, Italijos, Belgijos, pačios Olandijos.
Nauja jūrų skautų tradicija – tarptautinės buriavimo regatos. 2004 m. JAV, Masačiūseto valstijoje vyks (rengiama antrąsyk ir platesniu mastu) buriavimo regata Williamo I. Kocho jūrų skautų taurei laimėti “420” klasės jachtomis (dalyvių amžius – iki 21 metų). Pati taurė neatstiktinai labai panaši į “America’s Cup” - patį prestižiškiausią buriavimo pasaulyje trofėjų.
Kilo minčių? Rašyk tinklas@laisvojijura.lt
Roberto Baden-Powello portretas, nutapytas 1929 m. Davido Jaggerio. Originalas kabo Pasaulinio skautų biuro WOSM konferencijų salėje (Ženevoje).
|
Atitarnavęs karo laivas "Conway" (statytas 1816 m.), kuriame 14-metis Waringtonas Baden-Powellas 1861 m. pradėjo mokytis jūreivystės
|
Roberto Baden-Powello brolio Waringtono pastatyta 5 t jachta "Diamond", kuria abu broliai gerai pakeliavo. Jachtoje pats Waringtonas.
|
Laivas "Calgaric", kuriuo 1933 m. R.Baden-Powellas su 650 anglų skautų lanke Europos uostus, taip pat ir Klaipedą.
|
Pirmasis jūrų skautavimo vadovėlis.
|
Olandų jūrų skautų standartinis "Lelie" klasės burlaivis
|
Deventerio (Olandijoj) jūrų skautų grupės plaukiojanti būstine - 1927 m. statytas 18 m ilgio krovininis tjalkas 'Clasina"
|
Siandieniniai anglų jūrų skautai
|
"Mathilde" - vienas is norvegu jūrų skautų burlaivių
|
Sandneso (Norvegija) jūrų skautai didžiuojasi restauruotu 1893 m. Colino Archerio konstrukcijos 42 pėdų burlaiviu "Nordsjo II".
|
Williamo I.Kocho taurė - tarptautinės jūrų skautų buriavimo regatos pereinamasis prizas
|
Lenkų jūrų skautų tristiebis burlaivis "Zawisza Czarny".
| grįžti
|