“Brabander” pranoksta pirmtakus

Iki šiol universitetas mokymo reikalams turėjo jachtą “Odisėja” (ex “Žilvinas”) – 1985 m. Lenkijoje statytą 14 m ilgio bermudinį skunerį. Tokiems tikslams tai kuklus laivas. Turi dar ir švedišką 1971 m. statybos patrulinį 10 m kateriuką “Puta”. Bet abu šie laivai neatstoja nė pusės “Brabanderio” - be tokio Klaipėda buvo kaip be herbo.

Iš ankstesnių laikų tokių “herbų”gyvenimą jau baigia buvusi mokomoji barkentina “Meridianas”, teplaukiojusi su burėm ir jūreivystės mokyklos kursantais 20 metų, po to 40 metų stumdoma šen ir ten po uosto užkaborius, paversta restoranu, liūdnai stūksanti prie Danės krantinės, iškėlusi savo nupešiotą, žvirbliams tupėti betinkamą takelažą, lyg susimąsčiusi apie laimingesnius burlaivius, kurie ir 100 metų sulaukę dar vis kelia bures. “Meridianas” pastatytas Suomijoje bene 1948 m., kai suomiai mokėjo reparacijas sovietams taip pat ir burlaiviais - tokių jie patiekė beveik penkias dešimtis. Seni Klaipėdos jūrininkai dar gal mena irgi suomių tada statytą mokomąjį skunerį “Junga” – mažėlesnį už “Meridianą”, gal didėlesnį už “Brabanderį”.

Iškylų laivas ar vyriškumo mokykla?

“Brabanderis” 2006 m. lapkičio pabaigoje į savo vėlyvo pirmojo lietuviškojo navigacijos sezono pirmąją kelionę jūron išplaukė su  20-čia Juodkrantės mokyklos jūrų kadetų. Taip jis pradėjo savo esminę misiją.  Kokias tradicijas sukurs burlaivio šeimininkai? Ar laivas kartkartėmis pavėžins praktikantus kaip keleivius, besigrožinčius jūra ir stebinčius, kaip dirba profesionali jūreivių įgula?

Daugelis anų laikų “smetoninės” kartos lietuvių laivavedžių pažino kietą suomių jūreivystės mokslo tradiciją: nori studijuoti Abo (Turku) navigacijos institute – prieš tai metus ar dvejus pasipraktikuok eiliniu juodadarbiu jūreiviu Eriksono prekybiniuose burlaiviuose, kurie gabeno krovinius vėjų keliais aplink pasaulį. Kas ištvėrė ir nepasuko kitais kelias – bus visą gyvenimą ištikimas jūrininko profesijai.

Būtų sveika, jeigu būsimi kapitonai ateitų į Klaipėdos universitetą studijuoti jau su virvių nuospaudomis ant delnų, porą metų savo vasaros, žiemos, pavasario atostogas atidavę burlaiviui valydami, gramdydami, šveisdami, taisydami, dažydami, laipiodami stiebais, tąsydami ir raišiodami bures, šio to išmokę ir gerai palaižę gal ir tolimesnių jūrų druskos, pabuvę laivo komandos nariais, gavę drausmės ir atsakomybės pamokas. Šito nelabai kas nori – nebemadinga, bet naudinga.

“Brabanderiui” reikia draugų, bičiulių, rėmėjų, mylėtojų, ir gal ne tik Klaipėdoje – kad laivas būtų  gyvas ir reikalingas, kad neštų kuo didesnę naudą (ne pinigais skaičiuojamą), kad jo gyvenimas būtų sėkmingesnis, negu pirmtakų Klaipėdoje.

Barkentinos "Meridianas" likučiai	"Meridianas" 1951 m. "^vyturio" vir6elyje	"Brabanderio" kapitonas Valdemaras Vizbaras	"Brabanderio" vairinė
	Pažintis su laivavedyba: "Brabanderyje" jūrų kadetai iš Juodkrantės