Dievo Odino karalystėje

2004 m., kaip ir praėjusį navigacijos  sezoną, „Laisvė“ oficialiai nedalyvavo „Tall Ships‘ Races“ lenktynėse ir festivaliuose: nebuvo kada pasiruošti, nes  iš pradžių buvo visai kiti planai. Tačiau „Laisvė“, jaunais jūros naujokais ir žilais „asais“ nešina, vėl, kaip ir prieš metus, įsimaišė į didžiosios regatos pabaigtuvių šventės šurmulį ir daugybės šventinėm vėliavėlių girliandom bei šviesų iliuminacija papuoštų  burlaivių stiebų mišką. Šįsyk – prie Šiaurės jūros, Norvegijos uostamiestyje ir nacionalinės valstybinės „Statoil“ naftos bendrovės sostinėje Stavangeryje. Čia mūsiškiai susitiko ir regatos paskutinėse lenktynėse dalyvavusios „Lietuvos“jachtos įgulą. Vėliau, kai po šventės laivai išsiskirstė į namus,  „Laisvė“ pasuko toliau – į nedidelį  Haugesundo uostamiestį, garsėjantį tarptautiniais džiazo festivaliais (kaip tik tomis dienomis čia toks ir vyko), paskui leidosi  tolyn nuo jūros, į ilgą, gilų, aukštų stačių granito skardžių suspaustą fjordą  - tikrosios Norvegijos pamatyti. Iš tiesų, Norvegijos gamtos vaizdai žmogui iš lygumų tiesiog kvapą gniaužia. „Laisvė“ – didelė jachta, bet šalia kilometrą aukštyn iš vandens kylančios akmeninės sienos atrodė kaip šapelis. Atrodo, kad toje vandens ir akmens karalystėje tebesklando senųjų skandinavų dievų dvasia.

Daugeliui Lietuvos buriuotojų gerai pažįstama Danijos sostinė Kopenhaga, nepriklausomybės metais lietuviškos jachtos čia dažnai lankosi, ir atrodo – kas gi čia ypatinga? O sovietų laikais mūsų buriuotojui net nuplaukti į Lenkiją buvo didelis įvykis. Kelyje į Norvegiją ir atgal Kopenhagoje  ir „Laisvė“dusyk sustojo, čia kaskart keitėsi dalis įgulos.

Nerijui „Laisvė“ priminė  autobusą

Sezono pradžioje „Laisvė“ plaukė į Lenkiją naujų burių Gdanske pasižvalgyti. Įguloje buvo ir vilnietis Nerijus Zagorskis – jūrų skautas nuo 1993 metų, bet jūroj iki tol  niekad neburiavęs. Įsigijęs burlentę, gaudydavo vėją ežere. „Laisve“ į Gdanską – tai visai nauja patirtis, ją Nerijus apibūdino šitaip:

    “Burlentė nuo jachtos skiriasi žymiai, bent jau mano nuomone. Ant burlentės stovėdamas jauti rankomis visą vėjo jėgą, visus jo gūsius, kryptelėjimus  ir kiekvienu momentu gali atsidurti vandenyje. Kadangi aš ir čia dar naujokas, sunku pasakyti, koks būna plaukimas burlente jūroje su dideliu vėju bangų mūšoje; kiek girdejau, ten dar daugiau įspūdžių. Šiaip ar taip, didžiausias malonumas – greitis; jachtoje tokio greičio nepajausi. Burlentininkui, jeigu pučia didelis vėjas, reikia būti geros fizinės formos ir įgudimo, jei nori ilgiau pagaudyti vėją. Nemanau, kad galima būtų  palyginti šituos du variantus iš esmės. Panašu kaip bandyti lyginti sportini motociklą su autobusu. Tik žinau vieną pagrindinį dalyką, kad tas ir anas buriavimas vienas kitam netrukdo ir papildo vienas kitą. Neturi laiko, brangios jachtos, prašom, čiupk burlentę ir prie ežero. O jei turi atostogas, mėgsti keliones, vandenį ir turi galimybę  išplaukti į jūrą, nedvejok ir kraukis daiktus.

Kaip man ta kelionė į Gdanską pavyko ir ar esu patenkintas? Taigi viskas pavyko, manau. Tikrai gerai. Beje, pradžioj laivas pasirodė mums šaltas, bet kuo daugiau mes po jį vaikščiojom ir žiūrinėjom, kas, kur ir kaip, tuo jis mums rodės mielesnis ir jaukesnis. Turbūt visuomet taip būna naujame laive.

Kelionėje turėjau, galima sakyti, savo kajutę prie kokpito dešinėj pusėj; taip išėjo, kad gyvenau vienas. Tikrai nemaniau, kad jachtoje tiek daug gultų yra ir visi laisvai tilps. Pats kelionės įdomumas buvo įplaukimas į uostą, grįžimas namo ir, žinoma, plaukimas naktį. Tada daugiau veiksmo, daugiau laivų, šviesų, švyturių ir pan. Įdomu prasilenkiant perprasti, kokia kryptimi laivas plaukia ir ką mums daryti toliau. Turėjom GPS, tai įdomu pagal jį sekti  jūrlapyje, kaip plaukiame, kokiu greičiu. Na, galbūt su nežinoma komanda plaukiant vienaip, kai vieni kitų nepažįsta ir pan., o su draugais visai kitaip, bet mums “Laisvėje” visi vyresnieji buvo geranoriškai nusiteikę, linksmi ir noriai atsakydavo į klausimus, jei jų iškildavo.

Kelionėje norėjau išbandyti save ant bangų. Bangavimo ypatingai stipraus nebuvo, tai gal dėl to ir jūros liga ne taip ėmė. Išplaukėme vakare, o kitą rytą tik kažkaip keista buvo. Trupučiuką nelabai. Buvo mūsų diena gaminti valgį; reikėjo daryti pusryčius, bet kai nuėjau iki virtuvės, supratau, kad ilgai ten neišbūsiu. Pasakiau kolegai, kad man nelabai, ir išėjau ant denio. Ten, žinoma, lengviau buvo. Kolega padalijo kiaušinienę. Nusprendžiau, kad reikia pabandyti. Suvalgiau, bet turbūt ne laikas buvo, nes po 15 min. ji sugrįžo žuvų maitinti.  Kaip bebūtų keista, po jos labai gerai pasijutau ir iki pietų buvau kaip agurkėlis, o pietus sušveičiau su dideliu apetitu. Ta liga tuo ir baigėsi, ir nebebuvo jokių niuansų. Jau galėjau ir virtuvėj sumuštinius tepti, salotas pjaustyti ir  t.t. Pripratau, greičiausiai. Bet išsiaiškinau, kad man reikia tobulinti kai kuriuos įgūdžius virtuvės mene.

Mūsų budėjimas denyje buvo nuo 12 iki 4 val. Buvo įdomu ir gražu plaukti naktį, jau netoli Gdansko. Tada buvom dviese, visai neblogai pūtė, ir bangelės šiokios tokios ėjo. Dangus švarus, be jokio debesėlio, begalės žvaigždžių.  Plauki, aplink tylu, ir žinom, kad mes prie vairo tik dviese,  ir mūsų kolegos  ramiai miega, jie mumis pasitiki, kad laivą vedam tinkamu kursu. Malonus jausmas.”

Pagal “Budžio” kalendorių

Rudeniop Baltija tampa pasišiaušusi ir pikta. Atostogų sezonas baigėsi, abiejuose Klaipėdos jachtų uosteliuose tyku ir ramu. Rugsėjo vidury jachtas išbudina iš snaudulio tradicinė  regata didelio buriavimo entuziasto, buvusio “Prezidento Smetonos” karo jūrininko S.Marcinkevičiaus įsteigtai taurei laimėti. Praeityje dar vykdavo vėlyva rudeninė “Budžio” regata, paminint istorinį mūsų jūrų skautų burlaivį “Budys”, kuris, pertvarkytas iš konfiskuoto Dancigo spirito kontrabandininkų laivo “Malaya”, 1926 m. spalio 1 d. išplaukė į pirmą kelionę su  jūrų skautų įgula Liepojos aplankyti. Taigi ir “Laisvė” savo paskutinį 2004 m. plaukiojimų mėnesį užbaigė spalio 2 d., su būriu jaunimėlio iš Vilniaus ir Kauno išplaukusi į jūrą Liepojos kryptimi; beveik pusę įgulos sudarė mergaitės. Vėjas tąsyk buvo silpnas, plaukti į Liepoją atsisakyta, nes tam  būtų prireikę per daug laiko, todėl maršrutas apsiribojo Lietuvos teritoriniais vandenimis, maždaug iki ribos šiaurėje ir pietuose. Naujokams daug stipraus adrenalino gauti neteko, bet oras buvo giedras, be rudeninio rūko, galima buvo gėrėtis puikiu saulėlydžiu po išsiskleidusiu 240 kv.m. spalvoto spinakerio kupolu, naktį praplaukiančių laivų žiburiais ir toli krante žybsinčiais švyturiais. Jūra graži ne tik audrota.

Nerijus parvairuoja "autobusą" iš Gdansko namo	"Laisvė" atplaukė į šventę Stavangeryje	Laivai pasipuošę šventinėm vėliavėlių girliandom	Norvegų mokomasis burlaivis "Statsraad Lemkuhl"
Kai laivams nėra kur prisirišti, tinka ir bronzinio vyro kojos	Šventės publika čia pat krantinėje gali stebėti tradicinį valčių statybos būdą	"Laisvė" artėja prie fjordų kranto	Vietoj plentų susisiekimui tarnauja vanduo
Namelius uolos šlaite galima pasiekti tik vandeniu	Norvegų charakteris - kaip tos uolos	"Laisvės" keliautojai pakerėti vaizdų	Fjordai saugūs navigacijai
Nuo uolų atsimuša krioklio dundesio aidas	Buriavimui čia mažiau vėjo, negu atviroje jūroje	- - -	"Laisvė" sustojo poilsio
Žvilgsnis į Haugesundo fjordą nuo tilto	Prie Kopenhagos krantinės "Laisvė" atrodo solidžiai	Šalia tokio lainerio visi laivai tampa mažučiai	Supermodernūs laivai nublanksta prieš šitą klasišką grožį
Grįžtant į Kopenhagą	Fone - danų Christiano salelės su XIV a. karaliaus Kristijono tvirtove vidury Baltijos jūros	2004 m. spalio 2 d.	Julius jau apsisprendęs profesinę karjerą sieti su jūra
Daiva iš Kauno	Su spinakeriu į naktį	- - -	- - -