Burlaiviai – akademijos

Karinio burlaivio istorija trumputė. Tik  XVII  a. imta statyti specialius karinės paskirties burlaivus. Iki tol karinėms operacijoms būdavo naudojami šiek tiek pritaikyti ir apginkluoti paprasti prekybiniai burlaiviai. Po dviejų šimtmečių, XIX  a. viduryje, karo laivyne burių monopolija baigėsi: burlaiviuose jau įtaisomos  ir garo mašinos, tarp aukštų stiebų ir skersių kyšo anglies dūmais spjaudantis kaminas. Žengiant į XX amžių, visiškai pasikeičia karo laivų architektūra ir technika, nuo stapelių nuleidžiami laivai jau varomi tik mašinų ir sraigtų, dar nesusidėvėję buriniai garlaiviai pertvarkomi, perginkluojami, šarvuojami, burinė apranga nuimama. Karo laivyne jau pasibaigusią burių epochą teprimena tik laivų tipų pavadinimai – fregata, korvetė… Visaip kitaip buvo prekybos laivyne; bet čia jau atskira istorija.

Štai jau gyvename  XXI amžiuje; ir vis dėlto dideji burlaiviai neliko tik muziejiniu reliktu, senus uostamiesčius puošiančia atrakcija: jie tebėra ir civilinio, ir karo laivyno tarnyboje, jų burės dirba savo tikrąjį darbą.  Tiesa, tai ne kovos laivai, tačiau jų funkcija strategiškai svarbi: daugelyje jūros valstybių naujai iškepti jūrų karininkai neužlips į karo laivo denį (beje, daug kur – ir į prekybos laivą), prieš tai neišėję būtino mokslo tikrame burlaivyje. Atrodytų, visai nelogiška XIX ar XVIII a. laivų valdymo mokyti karininkus, kuriems teks valdyti povandenines, atominių reaktorių varomas ar jūros paviršium ant oro pagalvės skriejančias karo mašinas. Bet laivų technologijai tampant vis sudėtingesnei, stipraus vadovavimo svarba ne menkėja, o didėja; ir visame pasaulyje admiralitetai nežino geresnės būsimo karininko charakterio, tikrųjų vado savybių ugdymo mokyklos, kaip burlaivis. Tokia mokykla nesiekia būsimų karininkų padaryti praėjusių šimtmečių jūreivystės technikos ekspertais, o visų pirma stengiasi sudaryti geriausią galimybę perprasti vandenyno galybę ir su ja susigyventi, tai yra, - išugdyti ne tik vadą, bet ir tikrą jūros profesionalą – to reikia, kad ir kokį laivą valdytum. JAV Pakrančių sargybos (Coast Guard) akademijos burlaivio “Eagle” kapitonas Billas Pinkney  sako: “Jūra yra vienintelė vieta, kur nesvarbu, ar tu turtingas, ar vargšas, juodas ar baltas. Vienintelis dalykas, kuris jūrai rūpi – ar tu pasirengęs”.

        Pradžiamokslis tas pats, kaip Nelsono laikais

Šioje akademijoje mokosi 900 jūrų kariūnų; dabartinį mokomąjį laivą – tristiebę barką “Eagle” – ji gavo 1946 m. iš karą pralaimėjusios Vokietijos kaip reparacijos turtą.

Ką gi veikia laive per standartinę 5 savaičių mokomąją kelionę 140 kadetų, instruktuojami, mokomi, akylai kontroliuojami 75-ių nuolatinės įgulos profesionalų jūrininkų ir karininkų? Jiems tenka išeiti didelę, įvairią programą, aprėpiančią visą jūreivišjos tarnybos spektrą: budėjimai ant valdymo tiltelio, radarų kabinoj, navigacijos uždaviniai, susidūrimų prevencijos manevrai, denio komandos darbai, inkaravimosi operacijos, burių valdymas, gaisrų gesinimo, avarinio valčių nuleidimo pratybos, pažintis su jėgainės darbu, maitinimo organizavimu, laivo tvarkos ir švaros priežiūra ir t.t. Visko pradžia – nuodugniausios paties laivo studijos. Burėms, skersėms valdyti yra daugiau kaip 200 virvių, kadetai turi žinoti kiekvienos jų pavadinimą, paskirtį, ką kada su ja veikti. Esminė tarnybos dalis – kopti takelažu į siūbuojančius 45 m aukščio stiebus, dirbti su burėmis ant 25 metrus į šalis išsikėtojusių skersių. Tai reikalauja daug fizinių pastangų ir psichinės koncentracijos. Prieš pasiunčiami pirmąsyk aukštyn, kadetai turi gerai įsisavinti saugos reikalavimus, įsikalti į pasamonę geležinę burlaivių taisyklę “One hand for the ship and one hand for your self” (“Viena ranka laivui, viena sau pačiam”, t.y., nė akimirką nepamiršk už ko nors laikytis). Bravūra netoleruojama; kadetai turi suvokti realų pavojų. “Jei nejauti nė trupučio baimės, nelipsi į mano stiebus”, - įspėja kadetus “Eagle” laivūnas (bocmanas) Rickas Ramosas. Profesionali įgula akylai stebi kiekvieną kadetų veiksmą: jūreivis žiūri, kaip saugiai kadetas naudoja indų plovimo įtaisą, leitenantas – kaip vyresnieji kadetai posūkio manevro metu dirba su burėmis, brasais ir prie vairo, prireikus gelbsti padėtį. Bet žinojimas, kad klaida ar neatidus veiksmas gali turėti liūdnų pasekmių tau ar net visam laivui, išmoko kadetus pranokti patiems save. Anot kapitono R.Pinkney, “gyvenimas yra kaip jūros kelionė. Esmė ne tavo išplaukimo ir atvykimo taškas. Jie žinomi iš pat pradžių. Esmė – ką tu darai tarp tų taškų”. Burlaivio mokykla užpildo tą “tarpą” patirtimi visam gyvenimui.

          Laivų gyvenimai  - kaip žmonių

1938 m. įkurta ir 1956 m. po karo atgaivinta bei išplėsta tarptautinė mokomojo buriavimo asociacija STA, 2002 m. persitvarkiusi į nacionalinių asociacijų sąjungą STI (Sail Training International), kasmet rengia šių laivų sąskrydžius su lenktynėmis jūrose, susitikimais bei įvairiais renginiais uostuose. Šie festivaliai – nepamirštami reginiai ir kadetams, praktikantams mėgėjams, ir uostamiesčiams, į kuriuos suplaukia tas romantiškasis laivynas, Čia susitinka po įvairius pasaulio kampus išsiskirsčiusios kažkada ant tų pačių stapelių tų pačių rankų pastatytų laivų “šeimos”, lyg į tolimus kraštus nutekėjusios, pavardes ir pilietybes pakeitusios seserys (vienodus toje pačioje statykloje pastatytus laivus ir vadina sesrimis - anglai sisterships, vokiečiai Schwesterschiffe). Burlaivių gyvenimas ilgas (yra dar sėkmingai plaukiojančių šimtamečių!), dažnai ne mažiau sudėtingas nei žmonių. Mūsų minėtoji tristiebė  beveik 90 m ilgio, 1634 t vandentalpos 1983 kv.m burių ploto JAV barka “Eagle” išvydo pasaulį 1936 m. Hamburge, Blohm&Voss laivų statykloje; tuomet šis Vokietijos karo laivyno mokomasis laivas vadinosi “Horst Wessel”ir turėjo kelias seseris: vyriausioji, šiek tiek mažėlesnė, 3 metais vyresnė, vardu “Gorch Fock”, buvo pastatyta po to, kai 1932 m. Baltijoje viesulas apvertė ir per kelias minutes paskandino 1913 m. statytą mokomąjį burlaivį “Niobe” sykiu su 69 įgulos nariais, daugiausia kadetais (išsigelbėjo 51). Po karo “Gorch Fock” tapo “Tovarišč”, iškėlė raudoną SSRS vėliavą ir apsigyveno Juodojoj jūroj, Chersono uoste, tarnavo prekybos laivyno mokyklai, SSRS subyrėjus, atiteko Ukrainai. Dar viena sesė mergautiniu vardu “Albert Leo Schlageter”, 1937 m. statybos, dabar tarnauja nebe vokiečių, o portugalų karo laivyno kadetams mokyti, vadinasi “Sagres”, aktyviai dalyvauja burlaivių regatose.  Ketvirtoji, visiškai identiška “Gorch Fock” sesė, 1938 m. Rumunijai pastatyta “Mircea”, dabar jau gerokai pasiligojusi ir reikalinga gydymo, kaip ir ekssovietinė “Tovarišč”, bet dar plaukioja Juodosios jūros pakrantėmis. Nebėra penktosios sesės, turėjusios lietuviškos kilmės vardą “Herbert Norkus”.

Mįslingas lietuviškas vardas

Kas galėjo būti tas Norkus? Gorch Fock buvo rašytojo marinisto Johanno Kinau, žvejo sūnaus, jūrininko, žuvusio 1916 m. Skagerako jūrų mūšyje kartu su kreiseriu “Wiesbaden”, literatūrinis slapyvardis; Norkus galėjo būti iš Rytprūsių kilęs koks nors gal mažiau pasižymėjęs jūrininkas (enciklopedijose jis neminimas). Šis irgi karo laivynui skirtas mokomasis burlaivis buvo nuleistas į vandenį karo metu 1939 m., tačiau jau paruošti stiebai su visu takelažu nebuvo pastatyti, o stuobas panaudotas kaip bendrabutis povandeninių laivų statytojams.  “Herbert Norkus” 1945 m. buvo apgadintas bombos, 1947 m. prikrautas Vermachto cheminės amunicijos, nuplukdytas į Skageraką ir  paskandintas, guli jūros dugne 690 m gylyje. Tačiau “Herberto Norkaus” stiebai su takelažu nedingo: 1958 m. VFR karo laivynui toje pačioje Blohm&Voss statykloje buvo pastatytas naujausias šios šeimos mokomasis burrlaivis, pavadintas, kaip ir pirmasis, “Gorch Fock”; jo stiebai ir takelažas – likę iš “Herberto Norkaus”. Visi šios šeimos burlaiviai, ypač paskutinysis, pasižymi eiklumu, paslankumu ir stabilumu audringoje jūroje.

Gerą vardą turi panašaus į “Gorch Fock” tipo jaunesnė mokomųjų burlaivių šeima, pastatyta Ispanijos Bilbao laivų statykloje Pietų Amerikos šalių karo laivynams: “Gloria” (Kolumbija, 1967), “Guayas” (Ekvadoras, 1976), “Simon Bolivar” (Venesuela, 1979), “Cuauthemoc” (Meksika, 1982). Bet yra laivų, kurių gerą vardą sutepė žmonės. Pvz., Čilės karinių jūrų pajėgų 113 m ilgio keturstiebė barkentina “La Esmeralda”. Atėjus į valdžią Pinočetui 1973 m., keletą savaičių laivas buvo paverstas tardymo ir kankinimų kalėjimu. Šios dėmės ilgai negalėjo nuplauti vandenynų audros. Į svetimus uostus atplaukusį laivą pasitikdavo protesto demonstracijos. 1986 m. didžiųjų burlaivių regatos dalyviams artųjant prie Niujorko, senatorius E.Kennedy pareiškė:”Laisvės staula apsipils ašaromis, pamačiusi į Niujorko uostą įplaukiančią “Esmeraldą”…

         Klaipėdai reikia gyvo burlaivio

Paskutinysis iš Klaipėdos didžiųjų burlaivių, barkentina “Meridianas”,  statyta pokario dešimtmety Suomijoj pagal reparacijų mokėjimo planą Sovietų Sąjungai, buvo čionykštės (deja, ne Lietuvos ir ne lietuviškos) Jūreivystės mokyklos mokomasis laivas. Tačiau dėl aplaidžios priežiūros tarnavo neilgai. Buvo supūdytas, o dabar, išlikęs tik  restoranu, stovi Danėje nupešiotas,  apdarkytas.  Kažin, kada Lietuva turės bent vieną tikrą, didelį mokomąjį burlaivį, (tarkim, plaukiojančią istorinių Klaipėdos burlaivių repliką), kuriame grūdintųsi mūsų karo laivyno jūrininkai, Jūreivystės instituto studentai, jūrų šauliai, skautai?

                                                 Spausdinta  Krašto apsaugos ministerijos žurnale “Karys”, 2001 m. Nr. 5

                                                                             (V.Jakniūnas, A.Patašius, str. “Burlaiviai-akademijos”)

1872 m. vokiečių korvetė "Vineta": po burėm - garo mašinos kaminas	JAV Pakrančių sargybos akademijos mokomasis laivas "Eagle"	JAV pakrančių sargybos akademijos kadetai kopia į mokomojo laivo "Eagle" stiebus	Vokietijos karo laivyno mokomasis laivas "Gorch Fock II", jo stiebai buvo daryti burlaiviui "Herbert Norkus"
Argentinos KJP mokomasis laivas "Libertad"	Norvegų karo laivyno kadetai dirba mokomajame laive "Sorlandet	Meksikos KJP mokomasis laivas "Cuauthemoc"	Maždaug taip atrodė Klaipėdos restoranas "Meridianas", kai jis dar buvo plaukiojanti mokomoji barkentina